„Mes, Laisvės partija, esame pasiruošę susitarti dėl gynybos finansavimo. Lietuva gali ir turi skirti 3 proc. nuo BVP šalies gynybai“, – šeštadienį partijos suvažiavime sakė A. Armonaitė.
„Tokio susitarimo pradžioje yra būtina viešai ir skaidriai įvardinti, ką, kada ir už kiek planuojame finansuoti ir įsigyti.
Tačiau atsakingos institucijos to šiuo metu dar nėra padariusios. Tai atskleidus žmonėms ir verslui būtų aiškiau, dėl ko jų prašoma didesnio indėlio. Be to, prie to prisidėti gali ir lieknesnė biurokratija“, – pridūrė partijos lyderė.
Vėliau žurnalistams ji, paklausta, ką turėjo omenyje, sakė, kad, pavyzdžiui, asignavimų viešajam sektoriui įšaldymas 2024-ųjų lygyje galėtų padėti valstybei sutaupyti kelis šimtus milijonų eurų, kurie galėtų būti skiriami gynybai.
Gynybos mokesčio idėją į viešąją erdvę grąžino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.
Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.
Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto.
Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
