Aplink Vilniaus miesto savivaldybę vystomi perspektyviniai seniūnijų centrai, kuriuose numatomas reikšmingas urbanizacijos procesas. Viena unikaliausių savo lokacija ir istorija teritorijų – Europos geografinis centras, kurio potencialą įžvelgė žinomos architektų studijos „Architektūros linija“ profesionalai. Jie sieks stiprinti teritoriją kaip turistų traukos objektą, suteikti jam estetišką ir modernų lankytojų centrą.
Vilniaus rajono savivaldybė siekia Europos geografiniame centre atrasti įdomių, šiuolaikiškų sprendimų, kurie sudomintų lankytojus ir paskatintų čia grįžti ne vieną kartą. „Architektūros linijos“ architektai Faustas Lasys ir Simonas Čaikauskas šią teritoriją pasirinko matydami vietos potencialą ir labai įdomią architektūrinę užduotį. „Ši vieta išskirtinė tiek politiškai, tiek urbanistiškai. Visų pirma, ši vieta yra nutolusi nuo miestų, tiesiog skendėja miškų ir laukų apsuptyje. Netgi lankantis šioje teritorijoje apima nepaaiškinamas ramybės jausmas. Matydami tokį vietos potencialą ir labai įdomią architektūrinę užduotį nutarėme pasirinkti šią teritoriją“, – sako architektai.
Architektai su šypsena prisimena dalyvavimą ankstesniame projekte „Išmanusis miestas“. Pasak jų, šis projektas studentams suteikia galimybę „pasimatuoti“ architekto batus – tenka bendrauti su vietos bendruomene, atliepti jų poreikius – visi šie procesai yra neatsiejama architekto praktikos dalis. Dalyvavimą šių metų projekte „Išmanusis miestas 9“ F. Lasys ir S. Čaikauskas vadina gera proto mankšta. „Mūsų pagrindinis lūkestis yra perskaityti vietovę, įžvelgi, ko jai trūksta, ir remiantis savo architektūrinėmis įžvalgomis pasiūlyti projektą – vietoženklį, kuris leistų geriau pritaikyti Europos geografinį centrą turizmui ir visuomenės poreikiams.“
F. Lasys ir S. Čaikauskas įsitikinę, kad miestai, norėdami kurti darnias ir žmonėms palankias erdves, visų pirma turi turėti aiškią viziją ir jos nuosekliai laikytis. „Miesto tikslai neturėtų keistis kiekvienos politinės kadencijos metu. Taip pat visi svarbūs objektai, esantys jautriose miestui vietose, turi būti statomi architektūrinių konkursų pagrindu. Tai turėtų galioti ne tik sostinei, bet ir mažesniems miestams. Dabar dažnai turime situaciją, kai mažų miestelių senamiesčiuose, jautriose kultūros paveldo zonose, projektuotojai parenkami pigiausios kainos principu. Jeigu visoms paslaugoms ir gaminiams taikome taisyklę, kad kaina atspindi kokybę, kodėl manome, kad tai aplenkia architektūrą?“ – svarsto „Architektūros linijos“ profesionalai.
