Metinė 2024 metų Pagėgių kultūros centro ataskaita nebuvo patvirtinta tarybos posėdyje, kuris vyko 2025 m. gegužės 15 d., kultūros centro veiklą analizuoja savivaldybės etikos sargai, įvairios komisijos. Kultūra besidomintys žmonės svarsto, ar S. Jašinskienė atlaikys šį, vadovės ataskaitoje ir jos asmeniniuose socialiniuose tinkluose minimą politinį ir administracinį spaudimą?
Į redakciją kreipėsi kultūrai neabejingi žmonės, kurie savo laiške svarsto, ar šis tipinis Liberalios Pagėgių savivaldos pavyzdys, netaps platesniu Lietuvos savivaldybių kultūros naikinimo simboliu? Nejau laisvoje valstybėje, sąžiningai savo pareigas atliekantis žmogus, vietoj paramos, supratimo ir pagarbos, gali gauti – spaudimą, mobingą, atskirtį ir administracinį smurtą? Nejau Pagėgių kraštas turės stebėti dar vieną gėdingą atvejį, kuomet spaudoje plačiai nuskambėjusiame „čekiukų skandale“ figūruojantys politikai, pasitelkę etikos komisijas, auditus, ieškos būdų sumenkinti, sunaikinti 40 metų įdirbį, suformuotas tradicijas ir kultūrą? „Visa tai vyksta tik todėl, kad nesusėdome prie bendro stalo pasikalbėti apie tai, kodėl viskas klostosi taip. Nors tokie pokalbiai buvo žadėti, vietoj jų abi pusės pasirinko savo kelius: aš – viešumą, meras – priemones, kuriomis siekia mane sunaikinti: perteklinius raštus, prašymus pateikti begalę informacijos, visuotinius auditus ir kt. Įtariu, kad 2025 m. veiklos ataskaita, jei ją dar rengsiu aš, bus dar įvairesnė“, – teigia savo asmeninėje FB paskyroje S. Jašinskienė.
Svarus indėlis
Pagėgiškai mini, jog S. Jašinskienės indėlis į šio krašto kultūrą yra pakankamai svarus. Ji žinoma, kaip Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtoja, šiuo metu einanti Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorės pareigas ir vadovauja Tauragės kraštotyros draugijai. 2015 metais Pagėgių savivaldybės kultūros centras, vadovaujamas S. Jašinskienės, buvo pripažintas geriausiu II kategorijos kultūros centru Lietuvoje. Šis įvertinimas buvo suteiktas už aukštą kultūrinės veiklos kokybę ir bendruomenės įtraukimą. S. Jašinskienė kartu su kolege Danute Bardauskiene organizavo renginį „Žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“, kuris laimėjo pirmąją vietą Lietuvos liaudies kultūros centro organizuotoje konkursinėje apžiūroje „Tradicija šiandien 2015“. Renginys išsiskyrė tradicijų ir šiuolaikiškumo derme. Išleista kulinarinio paveldo knyga „Lietuvininkų valgiai. Pagėgių krašto“, kurioje surinkti ir užrašyti senųjų gyventojų receptai, taip išsaugant kulinarines tradicijas, atkurta Tauragės kraštotyros draugija, kuri aktyviai veikia organizuodama renginius, parodas ir skatindama bendruomenės įsitraukimą į krašto istorijos pažinimą. S. Jašinskienė prisideda prie įvairių kultūrinių renginių organizavimo, tokių kaip Joninių šventė ant Rambyno kalno, kurioje pagerbiami Mažosios Lietuvos kultūros veikėjai ir tradicijos. Deja, jos politinės pažiūros nesutampa su rajono valdančiosios daugumos, o anot jos pasisakymų socialinėje erdvėje, „blogiausia“ vadovės pusė – viešasis kalbėjimas. Be kultūrinės veiklos, S. Jašinskienė aktyviai dalyvauja diskusijose dėl kultūros darbuotojų teisių ir atlyginimų, pabrėždama jų svarbą kultūros išsaugojimui ir plėtrai.
Ketvirtadienį, gegužės 15 d., meras Vaidas Bendravičius, sukvietęs „etikos sargus“, surengė man tarsi linčo teismą. Priežasties nežinau, bet įtariu, kad tai susiję su mano viešu kalbėjimu. Matyt, reikia rasti būdą, kaip Tarybai nepateikti nepatogios ataskaitos – o kartu ir „padaryti“ Jašinskienę karinga, gal net neadekvačia“, – svarsto savo FB paskyroje Pagėgių kultūros centro vadovė.
Kultūros žmonės teigia, jog Svetlana Jašinskienė yra svarbi figūra Lietuvos kultūros lauke, ypač Mažosios Lietuvos regione, kur jos pastangos prisideda prie kultūrinio paveldo išsaugojimo ir bendruomenės įtraukimo į kultūrinį gyvenimą. Pagėgių krašto žmonės stebisi, nejau šiandien kultūros žmogus gali tapti masyvaus politinio ir administracinio spaudimo taikiniu savo gimtajame krašte?
Kokie pikantiški faktai minimi be žinios dingusioje ataskaitoje?
Ataskaita ne tik pristato darbo rezultatus, mini patirtas mobingo formas, akcentuojami pertekliniai reikalavimai, komandiruočių blokavimas. „Nejau iki šiol politiniai žaidimai ir asmeninės simpatijos gali naikinti kultūrą ir žmones, kurie jai gyvena?“, – svarsto www.musuzinios.lt skaitytojai, jie klausia, kaip iš esmės pakeisti savivaldybių valdymo kultūrą, stabdyti mobingą, politinį susidorojimą tiek Pagėgiuose, tiek visoje Lietuvoje?…
Pagėgių kultūros centro vadovės komentaras socialiniuose tinkluose
RUBRIKA „40 METŲ KULTŪROJE“
Žmogus gyvena tarp dviejų nematomų stulpų – etikos ir kultūros. Etika – tai vidinis kompasas, kuris šnabžda, kaip elgtis teisingai net tada, kai niekas nemato. Kultūra – tai pasaulis aplink mus, kupinas žodžių, spalvų, papročių ir dainų, kurios formuoja mūsų vertybes nuo pat lopšio. Kaip upė negali tekėti be krantų, taip ir žmogaus siela negali bręsti be kultūros šilumos ir etikos šviesos.
Taigi, ketvirtadienį, gegužės 15 d., meras Vaidas Bendravičius, sukvietęs „etikos sargus“, surengė man tarsi linčo teismą. Priežasties nežinau, bet įtariu, kad tai susiję su mano viešu kalbėjimu. Matyt, reikia rasti būdą, kaip Tarybai nepateikti nepatogios ataskaitos – o kartu ir „padaryti“ Jašinskienę karinga, gal net neadekvačia.
Nežinau, kas vyko tame teisme, bet įtariu, kad meras nepapasakojo šio konflikto ištakų: kad tuo metu jį pavaduojanti vicemerė manęs neišleido nei į Apskrities dainų šventę, nei į Respublikinę. Vėliau visgi „susimylėjo“ ir leido vienai dienai. Tada tarybos narys G. Stanšaitis pasirašė potvarkį ir komandiravo mane dviem dienoms – dalyvauti Šokių dienoje, kurioje pasirodė mūsų kolektyvas „Marguva“, ir iškilmingoje eisenoje.
Po šių įvykių vicemerė davė žodinį nurodymą nemokėti man nė vienos komandiruotės, kol negrąžinsiu 60 eurų, išmokėtų už antrąją dieną Vilniuje. Buvau vykusi ir į keturis itin svarbius seminarus savo automobiliu, mokėjau už nakvynę, kelionę. Kai buhalterija paprašė grąžinti pinigus – neprieštaravau, tik paprašiau parodyti potvarkio atšaukimą. Kadangi jo nebuvo, pinigų negrąžinau. O dėl likusių komandiruočių teko kreiptis į iš nedarbingumo grįžusį merą – tuomet komandiruotės man visgi buvo apmokėtos. Ir tai – tik viena iš istorijų mano kultūrinio darbo kontekste.
Manau, kad Etikos komisijai išvis buvo pristatyta ne ta asmenybė. Mano nuomone, teisiama turėjau būti ne aš, o mane išsiųsti atsisakiusi Pagėgių vicemerė gyvenanti Tauragėje.
Beje, kitas rašinys bus apie auditą – jo pradžią ir kitus niuansus.
Ypač gaila, kad savo kūrybinį potencialą, laiką ir idėjas tenka aukoti šiems beprasmiams konfliktams. Vis dėlto dėkoju merui, kuris išleido mane į kasmetinį Kultūros centrų vadovų ir pavaduotojų seminarą, kuriame kaip tik vyko mokymai šia tema. Konsultavausi su tarptautinį pripažinimą pelniusiu lektoriumi, ar pasirinkau tinkamą kelią – viešumą. Jo atsakymas buvo aiškus: „Jūs esate itin teisingame kelyje.“
Dar labiau džiugina tai, kad mane palaiko didžioji – o gal net visa, jei žino esmę – kultūros bendruomenės dalis.
Visa tai vyksta tik todėl, kad nesusėdome prie bendro stalo pasikalbėti apie tai, kodėl viskas klostosi taip. Nors tokie pokalbiai buvo žadėti, vietoj jų abi pusės pasirinko savo kelius: aš – viešumą, meras – priemones, kuriomis siekia mane sunaikinti: perteklinius raštus, prašymus pateikti begalę informacijos, visuotinius auditus ir kt.
Įtariu, kad 2025 m. veiklos ataskaita, jei ją dar rengsiu aš, bus dar įvairesnė.
