Pokalbis su Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Zigmantu Venckumi apie Telšių ir Šiaulių apskričių policijos komisariatų eksperimentinį sujungimą.
Algirdas Dačkevičius
– Prisistatykite, kiek metų ir kokiose pareigose dirbote policijos struktūroje.
– Pradėjau dirbti vidaus reikalų sistemoje 1983 metais, kai telšiškiams pareigūnams vadovavo Jonas Mickevičius. Iš pradžių dirbau Budinčiosios dalies budėtojo padėjėju, vėliau – patrulių būrio vadu, teko sudarinėti budinčių tarnybų darbo grafikus, todėl policijos darbo sistema man gerai žinoma. 1999 metais susikūrė Telšių rajono policijos komisariato profsąjunga, į kurios gretas įsitraukiau. O šiuo metu jau apie 15 metų vadovauju Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinei sąjungai, turinčiai apie 150 narių. Profsąjunga jungia ne tik telšiškius, bet ir plungiškius, mažeikiškius, šiauliečius pareigūnus. Turime po keletą narių iš Klaipėdos ir Rietavo.
– Kaip manote, ar reikėjo sujungti Telšių ir Šiaulių policijos komisariatus? Ar dėl tokios reformos reikėjo atsiklausti profsąjungos narių ir gyventojų nuomonės? Ar eksperimentinė reforma, Jūsų nuomone, pasiteisino?
– Akivaizdžiai matome, kad šis eksperimentas nedavė žadėto rezultato. O apie komisariatų sujungimą sužinojome, galima sakyti, „iš antrų lūpų“. Apskritai, kiek patyriau reformų policijos sistemoje, nė vienai per daug nerūpėjo eilinis pareigūnas, nes svarbiausia buvo taupymas. Tačiau spaudoje skaitome ir apie tokią „taupymo praktiką“ šalies policijos sistemoje, kai „policijos „grietinėlei“ už budėjimus namuose per trejus metus išmokėta beveik 340 tūkstančių eurų. Atsiskaityti už budėjimo metu atliktas „neatidėliotinas užduotis“ nei Policijos departamento, nei teritorinių policijos įstaigų viršininkai jaučiasi neprivalantys. Lietuvos policijos profesinė sąjunga įtaria, kad tokiu būdu policijos vadovybė dirbtinai pasididina atlyginimą, kai lėšų žemiausios grandies pareigūnams tiek užmokesčiui kelti, tiek viršvalandžiams ir priedams už padidintą krūvį trūksta“.
Kaip gali būti reformos efektyvios, jeigu jos sukuriamos Vilniaus kabinetuose, visapusiškai neįsigilinant nei į pareigūnų pageidavimus, nei į visuomenės saugumą? Dabar guodžia bent tai, kad reforma Seime turėtų būti sustabdyta. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pasiūlė parlamentui atskirti tiek iš pareigūnų profsąjungų, tiek iš politikų kritikos sulaukusią policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) reformą. Komiteto narių neįtikina Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlomi struktūriniai policijos sistemos pokyčiai, nes ministerijos ir institucijų argumentai dėl komisariatų stambinimo nėra pakankamai argumentuoti.
– Jūsų nuomone, sujungus komisariatus, gal pastebimai pagerėjo Telšiuose policijos darbas? O gal atvirkščiai? Gal galite pateikti pavyzdžių? Koks, Jūsų nuomone, kriminalistų darbo efektyvumas, kai jie buriasi Šiauliuose, o turi aptarnauti dvi apskritis?
– Galiu pasakyti viena, kad anksčiau Telšių kriminalistai pagal kriminalinių nusikaltimų išaiškinimo rezultatus buvo vieni iš geriausiai dirbančių Lietuvoje. Dabar kriminalistams, kurie „bazuojasi“ Šiauliuose, tenka dvi didžiulės apskritys. Nesunku įsivaizduoti geografiškai, kaip galima operatyviai atskubėti į įvykio vietas vienur ir kitur, kai, pavyzdžiui, kas nors svarbaus vienu metu vyksta Šiaulių ir Telšių apskričių tolimiausiuose kampeliuose. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat pastebėjo teigdamas, jog kriminalistų atitolinimas nuo regionų lemia tam tikras tendencijas dėl kai kurio pobūdžio nusikaltimų augimo.
– Koks gali būti policijos ir visuomenės ryšys, kai žmonės neturi galimybės kreiptis į apylinkių inspektorius, nes jų nebeliko. Nebeliko ir pareigūnų, kuriems kaimo bei miesto vietovėse rūpėtų linkusių į nusikaltimus nepilnamečių reikalai. O dejuojama, kad į mokyklas plūsta narkotikai.
– Ne veltui žmonės kalbėdavo, jog apylinkės inspektorius buvo pirmas žmogus po klebono. Nieko nuostabaus, nes tokie inspektoriai apylinkėse buvo arčiausiai žmonių ir puikiai žinojo, kas dedasi jų aptarnaujamoje zonoje. Nelikus šios svarbios grandies, visuomenės saugumas gerokai suprastėjo. Būtų naivu tikėti, jei žmogus, turėdamas vertingos informacijos, atlapotų širdį nepažįstamam pareigūnui, tarkim, atvykusiam iš Šiaulių. Tas pats ir dėl nurodyto bendro informacinio telefono. Kas ryšis nežinia kam pasakoti labai svarbią ir slaptą informaciją. Dėl narkotikų veržimosi į mokyklas – taip pat aktuali ir pirmaeilė problema, kurią neatidėliojant reikia spręsti. Kaip ją išspręsti, jei trūksta pajėgų?
Konstatuojame, kad avarijų skaičius didėja. Nenuostabu, nes keliuose nebeliko inspektorių. Ekipažai, kurie pasirodo epizodiškai, ir prašo vairuotojų „papūsti“, nieko gero neišspręs, nes be Kelių policijos efektyvesnio prevencinio darbo neįmanoma pasiekti geresnių rezultatų. Vien techninės priemonės toli gražu neatgraso nedrausmingų vairuotojų nuo galimų pažeidimų.
– Ar girdimas profsąjungos balsas, kovojant už policijos pareigūnų interesus?
– Galima sakyti, mūsų pasiklausoma, bet daroma taip, kaip norima. O pareigūnų policijos sistemoje nuolat trūksta. Nesu nusiteikęs prieš moteris pareigūnes, tačiau ne visur, ypač pavojingesnėse situacijose, jomis keblu pasiremti. O kovojant dėl pareigūnų teisių, pasirodo, profsąjungos žodis mažai ką reiškiantis. Viską galima išspręsti tik teismuose. Pastaruoju metu tik su teismų pagalba pavyko du darbuotojus atstatyti į darbą. Apie „dėmesį“ profsąjungai galima pailiustruoti tokiu faktu, kai, šiauliškiams vadovaujant, bandoma daryti įtaka, nes kabinetas, kuris buvo skirtas profsąjungai, dabartiniu metu perkeliamas kitur… O kur, galiausiai nežinome.
Vis tik tikiuosi, kad Seime jau „pajudėję pirmieji ledai“ sustabdys nei policininkams, nei visuomenei naudos nedavusią eksperimentinę policijos komisariatų reformą.
– Dėkoju už pokalbį.
