Pasak geologų išvadų, kurios paskelbtos žurnale „Science Advances”, šis atradimas leidžia pažvelgti į Žemės istoriją ir užsiminti, kaip ekstremalūs pokyčiai gali pakeisti planetą.
„Jei galvojame apie galimus didelius klimato pokyčius ateityje, turime ištirti Žemės istorijos laikotarpius, kai tai jau įvyko”, – interviu „Live Science” aiškino Helmholco poliarinių ir jūrinių tyrimų centro prie Alfredo Wegenerio instituto Vokietijoje mokslininkas Johannesas Klagesas.
Leidinyje primenama, kad prieš 34-44 mln. metų, vėlyvojo eoceno epochos metu, Žemės atmosfera labai pasikeitė, nes smarkiai sumažėjo anglies dioksido kiekis, o dėl visuotinio atšalimo Žemėje susiformavo ledynai.
Taip pat yra žinoma, kad anglies dioksido kiekis eoceno periodo pabaigoje buvo beveik dvigubai didesnis nei dabar.
Tačiau Klagesas sakė, kad jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir toliau didės, maždaug po 150-200 metų jis gali būti panašus į prognozuojamą.
„Tačiau atskleisti praeitį pasirodė esąs iššūkis.
Didelę Vakarų Antarktidos dalį dabar dengia ledas, todėl sunku prieiti prie nuosėdinių uolienų, kurios labai svarbios ankstyvosios aplinkos tyrimams.
Geologai, norėdami išsiaiškinti, kokios sąlygos buvo toje vietovėje, dažnai remiasi šiose nuosėdose randamų grūdelių, mineralų ir fosilijų rūšimis”, – aiškinama leidinyje.
Klagesas ir jo komanda dabar analizuoja pagrindinių nuosėdų dalis, kurios datuojamos vėlyvuoju oligoceno-mioceno laikotarpiu (maždaug prieš 23 mln. metų).
Tai darydami geologai galės geriau prognozuoti ateities klimatą.
Šaltinis: unian.net
