Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) Vilniaus filialas paviešino informaciją apie Vilniaus Antakalnio poliklinikos administracijos naudojamą psichologinį smurtą prieš darbuotojus, grasinimus psichiatrinėmis diagnozėmis. Antakalnio poliklinika teigia, kad dėl atvejo vyksta tyrimas ir atkreipia dėmesį, kad sąjunga apie atvejį paviešino tik dabar, kai vyksta poliklinikos vadovo konkursas.
LGS Vilniaus filialas balandžio 16 dieną, išnagrinėjęs darbuotojos skundą, priėmė sprendimą, kad Antakalnio poliklinikos administracija santykiuose su darbuotojais naudoja represyviosios psichiatrijos metodus.
Represyvioji psichiatrija – tai grasinimas nustatyti psichiatrinę diagnozę, norint priversti asmenį atlikti tam tikrus veiksmus.
„Ji buvo plačiai naudojama Sovietiniais laikais, siekiant priversti „nepaklusnius“ piliečius paklusti režimo reikalavimams. Atkūrus nepriklausomybę, „represyvioji psichiatrija“ buvo ne kartą ir ryžtingai pasmerkta gydytojų (taip pat ir psichiatrų) bendruomenės“, – atsiųstame rašte nurodo LGS Vilniaus filialo pirmininkas Rimas Kesminas.
Gydytoją užsipuolė Psichinės sveikatos centro vadovė
Represyviosios psichiatrijos ekscesas Antakalnio poliklinikoje įvyko praėjusių metų lapkričio 29 dieną, kai poliklinikoje vyko administracijos susitikimas su darbuotojų atstovais.
Susitikime turėjo būti aptariamos įstaigos administracijos bendradarbiavimo su įstaigos profesine sąjunga problemos ir perspektyvos.
„Kadangi šio susitikimo turinys ir rezultatai buvo labai svarbūs visiems įstaigos darbuotojams, profsąjungos vadovė bei poliklinikos darbo tarybos narė, gydytoja Ilona Aleksiūnienė darė susitikimo garso įrašą, norėdama kuo tiksliau informuoti negalėjusius dalyvauti susitikime profesinės sąjungos narius ir visus įstaigos darbuotojus apie jiems svarbų susitikimo turinį ir rezultatus“, – teigiama rašte.
Kaip nurodo LGS Vilniaus filialo vadovas, aptariant susitikimo eigos tvarką, įvyko konfliktas tarp Antakalnio poliklinikos direktoriaus Evaldo Navicko ir LGS Vilniaus filialo teisininko prof. Viktoro Justickio dėl pastarojo teisėtumo dalyvauti susirinkime.
„Šios situacijos vertinimui taip pat buvo reikalingas jos tikslus fiksavimas. Susirinkime dalyvavusi administracijos pakviesta Psichinės sveikatos centro (PSC) vadovė, gydytoja psichiatrė Aušra Bagdonaitė pareikalavo, kad I. Aleksiūnienė nedelsiant nutrauktų įrašą.
Kadangi šis reikalavimas neturėjo jokio pagrindo – susitikimas buvo viešas, jo turinys ir rezultatai buvo svarbūs visiems įstaigos darbuotojams, garso įrašas buvo optimali jų informavimo priemonė. Darbuotojų informavimas apie profesinės sąjungos bendradarbiavimo su administracija problemas ir galimybes yra tiesioginė profesinės sąjungos vadovės pareiga, todėl I. Aleksiūnienė atsisakė įvykdyti gydytojos psichiatrės A. Bagdonaitės reikalavimą.
Jai atsisakius, A. Bagdonaitė pareiškė, kad šis atsisakymas parodo, kad gydytoja I. Aleksiūnienė turi psichinės sveikatos sutrikimą, dėl kurio jai reikalinga psichiatro pagalba. Taip pat pareikalavo, kad gydytoja I. Aleksiūnienė po susitikimo atvyktų į jos kabinetą, kur bus ištirta jos psichinė sveikata. Administracijos atstovų vardu ji pareiškė, kad nepatikrinus, ar gydytoja turi rimtų psichikos sutrikimų, negalimas tolesnis bendravimas su ja“, – situaciją rašte apibūdina LGS Vilniaus filialo vadovas.
Toks elgesys pažeidžia gydytojo etikos reikalavimus
Anot LGS, šis epizodas turi visus represyviosios psichiatrijos požymius.
Po šio epizodo gydytoja I. Aleksiūnienė kreipėsi į Antakalnio poliklinikos vadovybę, pranešdama apie nurodytą įvykį ir reikalaudama, kad įstaigos vadovybė viešai atsiribotų nuo minėto PSC vadovės A. Bagdonaitės pareiškimo ir įpareigotų ją atsiprašyti. Įstaigos vadovo įsakymu buvo sudaryta komisija šiam įvykiui tirti.
„Komisija patvirtino išdėstytus faktus, tačiau buvo atsisakyta atsiriboti nuo PSC vadovės pareiškimo bei pareikalauti jos atsiprašymo. Tuo pačiu, gyd. A. Bagdonaitės veiksmai – represyviosios psichiatrijos panaudojimas – buvo pripažinti leistinais darbuotojų ir administracijos santykiuose.
Iš to sprendimo seka, kad administracijos atstovas, reaguodamas į bet kurį kito gydytojo atsisakymą besąlygiškai įvykdyti jo reikalavimą, turi teisę viešai pareikšti, kad šis nevykdymas sudaro pagrindą įtarti, kad nepaklusnus gydytojas turi psichinį susirgimą, kad jam reikalinga psichiatro pagalba ir įpareigoti jį atlikti psichiatrinį tyrimą. Taigi, represyviosios psichiatrijos panaudojimas pripažintas legalia ir leistina poveikio priemone nesutinkančiam su tam tikru reikalavimu darbuotojui“, – rašte konstatuoja LGS Vilniaus filialo vadovas.
Anot LGS Vilniaus filialo, šiuo precedentu besiremiantis represyviosios psichiatrijos įteisinimas ir tolesnis panaudojimas grubiai pažeidžia gydytojo etikos reikalavimus.
„Gydytojos psichiatrės A. Bagdonaitės elgesys negali būti pripažintas nei taktišku, nei geranorišku, nei siekiančiu sutarimo. Taigi, toks elgesys turėtų būti pripažintas grubiu gydytojo etikos pažeidimu. Lygiai taip pat negali būti pripažintas atitinkančiu šio straipsnio nuostatas joks kitas represyviosios psichiatrijos panaudojimas, kadangi vietoje „Gydytojo etikos kodekso“ nustatytų taktiškų, geranoriškų, siekiančių sutarimo santykių įteisinami represyvūs, priešiški, prievarta besiremiantys santykiai“, – teigiama rašte.
Atvejį nagrinėjo Lietuvos bioetikos komitetas
Lietuvos bioetikos komitetas LGS Vilniaus filialo prašymu išnagrinėjo šį incidentą ir šių metų balandžio 9 d. pateikė atsakymą, kad minėti administracijos atstovo veiksmai pažeidžia gydytojo etiką.
„Taigi, represyviosios psichiatrijos įteisinimas Antakalnio poliklinikoje kartu įteisina šiurkštų gydytojo etikos normų pažeidimą. Sudaromas precedentas, remiantis kuriuo visų kitų sveikatos priežiūros įstaigų administracija galės daryti poveikį darbuotojams, kurie nesutinka su jos reikalavimais“, – situaciją rašte apibūdina LGS Vilniaus filialo vadovas.
Atvejį išnagrinėjusi LGS Vilniaus filialo taryba atkreipė dėmesį, kad tiek represyviosios psichiatrijos taikymas administracijos santykiuose su darbuotojais, tiek pakantus požiūris į jos taikymą, tiek bandymai apginti administracijos atstovus, kurie savo santykiuose su darbuotojais juos taiko, yra šiurkštūs gydytojo etikos ir darbo įstatymų pažeidimai.
„Taryba nutaria imtis visų priemonių, neleisiančių įteisinti represyviosios psichiatrijos eksceso Antakalnio poliklinikoje, sudarant precedentą, kuris atvers kelią represyviosios psichiatrijos taikymui kitose šalies įstaigose. Ketinama išnaudoti tam tikslui visas galimas teisines priemones ( VDI ir teismą) bei plačiai informuoti apie šį represyviosios psichiatrijos ekscesą ir jo neleistinumą plačiąją visuomenę ir gydytojų bendruomenę, gydytojų ir pacientų organizacijas, o taip pat Seimo komitetus, atsakingus už Lietuvos piliečių sveikatos apsaugą ir žmogaus teisių užtikrinimą“, – apie tarybos nutarimą informuojama paviešintame LGS Vilniaus filialo rašte.
Antakalnio poliklinika: tai yra dviejų darbuotojų konfliktas
Dėl įvykusio incidento naujienų portalas LRT.lt komentaro kreipėsi į Antakalnio poliklinikos administraciją.
Poliklinikos Komunikacijos koordinatorė Rūta Vanagienė raštu pateiktuose atsakymuose pabrėžė, kad dėl minėto susirinkimo metu dalyvių išsakytų frazių Antakalnio poliklinikoje buvo pradėti du vidiniai tyrimai, situacija įvertinta tiek psichologinio smurto, tiek vertinama (tyrimas dar nebaigtas) darbinės etikos aspektais.
„Psichologinio smurto atvejo nenustatyta, situacija įvertinta kaip pavaldumu nesusijusių darbuotojų konfliktas. Nepriklausomai veikiančioje Etikos komisijoje, kurią sudaro darbuotojų deleguoti atstovai, tyrimas dar nėra baigtas.
Frazės pasakytos gydytojos iniciatyva. Nei Antakalnio poliklinikos vadovas, nei administracija su šiais pasisakymais nieko bendra neturi“, – nurodė poliklinikos Komunikacijos koordinatorė.
Anot jos, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad atsiųstas LGS tarybos nutarimas pasirašytas dar balandžio 16 d., o informacija žiniasklaidos priemonėms perduota tik dabar.
„Šiuo metu vyksta Antakalnio poliklinikos vadovo konkursas ir, galimai, ši informacija, kuri niekaip nesusijusi su įstaigos vadovu ir yra dviejų darbuotojų konfliktas, tendencingai platinama žiniasklaidos priemonėms būtent šiuo laikotarpiu“, – dėmesį atkreipė R. Vanagienė.
