Daugelis žmonių, pradėdami savo verslą keliauja, domisi pasaulio naujovėmis, užsienio šefų meistriškumu, o grįžę į Lietuvą, pradeda čia modernų, pasaulio tradicijomis paremtą verslą, kuriame akį traukia įmantriausi, bet deja, ne lietuviški patiekalai, vyrauja skambūs užsienietiški pavadinimai. Elena ir Albinas Klimai puoselėja tai, kas tautiška, kas būdinga Žemaitijos kraštui, mūsų prigimčiai.
Plėtrą stabdo išaugusios kainos
Pasak Elenos, nedaugelis vertina tai, kad iš kartos į kartą yra perduodama senelių tarmė, žemaitiška kalba. Ji, pamažu, iškeliauja užmarštin, tačiau būtent jų sodyboje, edukacijų metu skamba žemaitiškas žodis, tautiškos lietuviškos dainos. Kaimo turizmo sodyba ,,Iešnalė“, duris atvėrė prieš dvidešimt metų. Per visą tą laikotarpį čia išgyventa ir pakilimo dienų, ir nuosmukių. Elena atviravo, kad vos tik verslas atsigauna, pradeda nešti daugiau pajamų, nutinka kažkas nenumatyto, dėl ko tenka susiveržti diržus. Ši sodyba išgyveno 2008 metų krizę, dabar veikla stojo dėl karantino, vos atvėrus duris, skrieja baisi žinia apie karą Ukrainoje, investicijas į plėtrą stabdo kainų kilimas. Daugelį metų mokytoja išdirbusi moteris, šiemet žada skirti daugiau laiko savo verslui. Atsiras galimybės kruopščiau tvarkyti aplinką, daugiau dėmesio skirti svečiams, nes šiemet ji išėjo į pensiją, baigė mokytojos karjerą. Moteris atvirauja, kad jos versle, svarbu tai, kas yra natūralu, tradiciška, įprasta.
Traukė žmones pati vieta
Kaimo turizmo sodybos savininkė pasakoja, kad prieš dvidešimt metų Babrungėnuose statėsi namus sau, savo šeimai, gyvenimui. Apie kaimo turizmą, jo plėtrą, nebuvo galvojama. Turėjo mažą namuką, o vėliau įsigijo sudegusią kaimyno sodybą. Bendraujantys žmonės nuolat sulaukdavo daugybės svečių, vaišindavo juos kava, neretai jie likdavo nakvoti. Tad natūraliai, iš pradžių dėl draugų, vėliau dėl jų draugų draugų, išsivystė kaimo turizmo verslas. ,,Dar namas buvo nebaigtas statyti, o jau priiminėdavome nakvynei pažįstamus žmones. Mintis savo namus paversti kaimo turizmo sodyba kilo mano vyrui. Buvau išvykusi su moksleiviais, kai paskambino Albinas ir pranešė, jog apnakvindino pirmąją užsieniečių delegaciją, ir netgi pats jiems gamino maistą. Grįžus po kelionės, teko prisidėti, palaikyti vyro idėją ir, savo namus paversti kaimo turizmo sodyba“, – pasakojo Elena. Pas Eleną ir Albiną Klimus keliautojus traukė nuostabi gamta, kiek mažesnės nei viešbučių kainos, subtilus privatumas ir pati aplinka. Čia galima grybauti, uogauti. Aplink sodybą yra dviračių takas, visa netoliese veikia Šaltojo karo muziejus, meno galerija, yra didžiulė lauko erdvė aktyviam poilsiui, galima ruošti maistą ant laužo, kepti mėsą, šašlykus.
Svečių srautas sustojo
Elena atviravo, kad Plungės rajone kaimo turizmo sodybų yra gausu. Čia tikriausiai bus daugiau nei 64 nakvynės vietos. Ji tikina, kad kiekviena sodyba turi savo klientą, žmones patys pasirenka, kur jiems važiuoti, kur nakvoti. Keliautojų poreikiai labai skirtingi, vieniems reikalinga ramybė, privatumas, kitiems – būtinas žmonių šurmulys, sambrūzdis. ,,Vos startavus oficialų verslą ir už nakvynę, pradėjus imti atlygį, svečių srautas sumažėjo, tačiau bookingo platforma atvesdavo ne mažiau įdomių žmonių iš viso pasaulio“, – apie priimamus svečių srautus iš Vokietijos, Austrijos, Italijos, Lenkijos, Azerbaidžano, Švedijos, Sakartvelo, Australijos ir netgi Honkongo, kalbėjo kaimo turizmo sodybos savininkė.
Per karantiną, turėdama daugiau laisvo laiko, Elena sukūrė dvi su puse valandos trunkančią edukacinę programą apie Žemaitiškus papročius, tradicijas, liaudies kūrybą. Jos metu svečius linksmina gaspadinė, papunis ir babunė. Ji ypač pamėgta per jubiliejus, darbo kolektyvų išvykas. ,,Verslas lyg vandenynas su potvyniais ir atoslūgiais. Vos atsistoji ant kojų, pradedi judėt, užeina krizė, ligos protrūkis ar karas. Vėl kritimas, tenka gyvent iš santaupų, po to vėl prisikeli“, – pasakojo versli moteris.
Iš prigimties
Pasiteiravus, ar Elena, ką nors keistų savo gyvenime, jei galėtų atsukti laiką atgal, pašnekvė net neabejoja, kad jei nebūtų pradėjusi kurti kaimo turizmo verslo, būtų aktyviai pasinėrusi į kitokią sferą. ,,Iš prigimties esu labai versli, dar dirbdama mokykloje, visada turėjau privačių pamokų, man tiesiog reikia didžiulio krūvio, apkrovos. Domiuosi viskuo, nuolat mokausi, keliauju, stebiu. Be galo myliu žmones, noriu bendravimo su jais. jei ne kaimo turizmas, tikriausiai būčiau kūrusi kokį kitą verslą, tiesiog toks mano būdas“, – kalbėjo ,,Iešnalės“ savininkė. Atsisveikindama ji linkėjo visiems verslams būti aktyviems, domėtis pasaulio naujovėmis, bet kartu nepamiršti ir savo šaknų, tikrosios prigimties. Jos verslas ne tik priima svečius nakvynei, bet ir supažindina su Žemaitijos regiono tarme, tradicijomis, papročiais, kuriuos išlaikyti Elenai ir Albinui Klimams yra be galo svarbu.
