„Cinikai”, „Maskvos naktys”, „Išvarginti saulės” – Rusijos žiūrovams gerai pažįstami Ingeborgos Dapkūnaitės kūriniai.
Ji spindėjo Tautų teatre, vedė realybės šou „Big Brother” per TNT, vadovavo Maskvos kino mokyklos vaidybos skyriui.
2019 m. aktorė gavo Vladimiro Putino padėką už nuopelnus kultūrai ir menui, tačiau praėjusiais metais ji atsisakė visų vietinių privilegijų ir perspektyvų ir išvyko į Europą.
Kaip aktorė paaiškino savo sprendimą ir kas iš artimųjų ją palaikė lemiamu momentu?
Sausio 20 d. Ingeborgai sukanka 60 metų ir mes prisimename jos kelią į sėkmę ir skaudžius nusivylimus.
Tapimas aktore
Ingeborga gimė Vilniuje diplomato ir meteorologės šeimoje. Motina ir tėvas daug keliavo, todėl mergaitė dažniausiai gyveno su seneliais.
„Visada jaučiau, kad visi mane labai myli – ir tie, kurie išvyko, ir tie, su kuriais likau.
Vaikystėje retai klausiate savęs „Kaip?”, „Kodėl?” Tėvai išvyksta – taip ir turi būti.
Turėjai praleisti atostogas su jais – gerai, ne su draugais, bet su jais.
Turiu labai draugišką šeimą.
Jei man pavyko susidoroti su savo profesija, tai tik todėl, kad visose mano pastangose, asmeninėse, neasmeninėse ir visuomeninėse srityse mane palaiko šeima”, – pabrėžė žvaigždė.
Jei tėtis įskiepijo Ingeborgai meilę skaitymui, tai dėdė ir teta, kurie dievino spektaklius, ją įtraukė į meno pasaulį.
Kadangi Dapkūnaitės močiutė dirbo operos ir baleto teatro administratore, jai nebuvo sunku gauti anūkei nedidelį vaidmenį – berniuko vaidmenį spektaklyje „Čil-Čio-San.
Jaunystėje Ingeborga mėgo dailųjį čiuožimą ir krepšinį, lankė muzikos mokyklą ir dramos būrelį.
Vidurinėje mokykloje ji jau buvo tvirtai apsisprendusi dėl profesijos ir įstojo į Lietuvos konservatoriją.
Dapkūnaitė nebuvo rami mergina: mokinių spektaklį „Literatūros pamokos”, kuriame gana šiurkščiai parodyti mokytojų ir mokinių santykiai, uždraudė Centrinio komiteto sekretoriai, todėl abiturientams diplomai buvo įteikiami tyliai, o galėjo būti net pašalinti.
Ji dirbo Kauno dramos teatre, vėliau – Vilniaus jaunimo teatre, debiutavo kine Aukse vaidmeniu filme „Mano mažytė žmona”.
1989 m. Ingeborga sulaukė didelio populiarumo SSRS dėl Kisuli iš „Intermergaitės” įvaizdžio, gerai, už pagrindinį personažą Dmitrijaus Meschievo „Cinikai” gavo „Auksinio avino” apdovanojimą.
Menininkės karjera devintojo dešimtmečio pradžioje suklestėjo: Dapkūnaitė vaidino Londono teatro scenoje su Džonu Malkovičiumi, vaidino su Valerijumi Todorovskiu ir Nikita Michalkovu, nusifilmavo garsiajame filme „Misija neįmanoma”.
Vėliau aktorę buvo galima pamatyti rusų gamybos filmuose „Chic”, „Morfinas”, „Išgelbėjimo sąjunga”, taip pat užsienio filmuose „Hanibalas: pakilimas” ir „Okupuoti”.
Trys vyrai
Arūnas Sakalauskas 2,5 metų slėpė savo jausmus bendraklasei Ingeborgai.
Apsvaigęs nuo alkoholio vaikinas prisipažino meilę ir nustebo sužinojęs, kad studentė jaučia tą patį, nors susitikinėja su patraukliu menininku.
Dapkūnaitė metė savo buvusį gražuolį, bet vis dėlto pasiūlė Arūnui susitikti slapta, ir artimiausius ketverius metus jie gyveno kaip šnipų romanuose.
Kai menininkai įsidarbino tame pačiame teatre, tapo sunku nuslėpti jų santykius.
„Kai dirbome kartu, mūsų slaptumo aureolė pamažu ėmė sklaidytis: žmonės šnabždėjosi mums už nugaros.
Santykių nervingumas išblėso, namuose vis dar trūko stabilumo.
Tačiau svarbiausia, kad Ingeborga darė karjerą, o aš trypčiojau vietoje.
Ji nuolat keliavo, grįžo su daugybe naujų įspūdžių – iš žmonių, iš filmavimo proceso. Ir tikrai negalėjau palaikyti pokalbio apie kiną.
Mes abu jautėme, kad tarp mūsų yra plyšys”, – sakė Sakalauskas.
Krizė sutapo su tuo, kad Arūnas, būdamas 24 metų, įšėjo į kariuomenę.
Įsimylėjėliai buvo susitikę tik kartą ir, nors susirašinėjo pusantrų metų, paskutinės Ingeborgos žinutės dvelkė šaltumu.
Vos tik vyras demobilizavosi, iš Dapkūnaitės išgirdo, kad viskas baigta.
Jie ir toliau vaidino tame pačiame teatre, o po poros metų Ingeborga netikėtai pakvietė Arūną į savo namus.
Romantika vėl užsimezgė, nors abu širdyje žinojo, kad sudužusios taurės nesuklijuos. Nepaisant to, aktoriai susituokė ir susituokė neįsivaizduodami, kad po pusantrų metų išsiskirs.
Santykius sugriovė nesibaigiančios Ingeborgos kelionės: ji retai grįždavo namo, todėl vieną naktį atsibudusi nesuprato, kad jos nėra viešbučio kambaryje.
Paskutinis lašas buvo teatro spektaklis Jungtinėje Karalystėje ir Amerikoje su Johnu Malkovichiumi – Dapkūnaitė atvirai prisipažino vyrui, kad įsimylėjo spektaklio režisierių Simoną Stoksą.
Aktorės santuoka su režisieriumi truko 10 metų ir iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl pora išsiskyrė.
Aktorės dalyvavimo „Žvaigždės ant ledo” metu sklido gandai apie jos romaną su Aleksandru Žulinu, tačiau daug dažniau spėliotojai šnabždėjo apie Dapkūnaitės romaną su Emiro Kusturica – sako, kad santykiai truko ne vienerius metus, nors vestuvių nesudarė.
Jaunystėje Ingeborga buvo tikras vyrų magnetas, tačiau net ir su amžiumi ji neprarado savo žavesio.
Todėl žinia apie 50-metės aktorės vestuves gerbėjų per daug nenustebino: Dapkūnaitės vyras buvo 38 metų teisininkas ir restoranų savininkas Dmitrijus Jampolskis.
Kaip paaiškėjo, prieš susitikdamas su aktore, Jampolskis gyveno su Olesya Potashinskaya.
„Visus septynerius santuokos metus vyras mane stebino, – dalijosi Olesya. – Be įspėjimo jis atvykdavo į kitą šalį, kurioje fotografavau.
Jis užsakė orkestrą ir po savo langu man grojo serenadas.
Arba ant grindinio purškiamais dažais didžiulėmis raidėmis užrašė: „Aš tave myliu. Tačiau vyrai dažnai nori įvairovės.
Net visiška harmonija jiems kelia nuobodulį…
Jis paliko mane dėl Dapkūnaitės. Dariau viską, kad išsaugočiau mūsų sąjungą.
Tačiau būna dalykų, kai nėra prasmės kovoti.
Ar suveikė posakis apie „svetimą nelaimę”, ar susigyventi dviem stiprioms asmenybėms nepavyko, bet po penkerių metų subyrėjo trečioji sąjunga Ingeborga Dapkūnaitė.
Įdomu tai, kad aktorė ir verslininkas susituokė slapta ir išsiskyrė panašiai.
Sūnaus gimimo paslaptis
Tuo Ingeborgos paslaptys nesibaigė: paaiškėjo, kad 2017 m. aktorė pagimdė sūnų Aleksą – tik po metų žvaigždė parodė vaiką visuomenei
Pirmojo kanalo dokumentiniame filme „Viskas, ką apie mane rašo, yra netiesa” aktorė neįvardijo berniuko tėvo, tačiau daugelis spėliojo, kad jis vis dėlto buvo Jampolskis.
„Jis dažnai keliauja su manimi. Tai dar viena meilė. Vaikas yra neįtikėtinas įkvėpimas.
Kai skaitydavau interviu su žmonėmis, kurie sakydavo, kad vaikas pakeitė jų gyvenimą, nesupratau, ką tai reiškia. Tačiau kai susilaukiau sūnaus, supratau, ką jie reiškia.
Negaliu vienu žodžiu tiksliai apibrėžti, kas pasikeitė, tai nėra klausimas, ar geriau, ar blogiau.
Gyvenimas tiesiog tapo kitoks, dabar jis įgavo naują prasmę”, – dalijosi vėlyvosios motinystės įspūdžiais Ingeborga.
Skeptikai padarė išvadą, kad 53 metų aktorė pati negalėjo gimdyti, todėl naudojosi dirbtiniu apvaisinimu arba surogatinėmis motinomis.
Dapkūnaitė nekomentavo šių spekuliacijų, kaip, beje, ir tolesnio savo asmeninio gyvenimo.
Perkėlimas
Pastaraisiais metais Ingeborga daugiausia dirbo Rusijoje: vaidino Tautų teatre, filmavosi reklamose, televizijos serialuose „Nepritapėliai” ir „Pykčio metas”, dalyvavo festivalyje ir buvo viena iš Maskvos hospiso pagalbos fondo „Vera” valdybos pirmininkių.
Po praėjusių metų vasario mėnesio įvykių aktorė nusprendė persikelti į Briuselį.
Aktorė paaiškino, kad išvyko dėl savo politinių pažiūrų, be to, jos šeima, sesuo ir motina yra Europoje.
„Jei būtų galima nuspėti ateitį ir pakeisti praeitį… Bet taip, aš klydau. Tai, kad neišvažiavau anksčiau, buvo klaida ir neturiu sau jokio pasiteisinimo”, – Latvijos žiniasklaidai sakė žvaigždė.
Dėl šios frazės prie aktorės priekabiavo daug rusų.
„Dar vienas šprotas nuskendo. Ir ačiū Dievui!
Jos vardą buvo nepakeliama ištarti, o iš jos veido buvo aišku, kad mes nesame jai lygūs.
Ji buvo labai arogantiška ponia.
Ji valgė iš mūsų rankų, bet kategoriškai atsisakė eiti į kraiko dėžutę”, – rašė savo mikrotinklaraštyje Ivanas Okhlobystinas.
Tačiau ar verta ant aktorės karti visus šunis?
Aktorė nuoširdžiai nerimavo dėl tolesnės „Veros” fondo veiklos ir griežtai smerkė tuos, kurie pasisako už rusų kultūros panaikinimą, o praėjusį rugpjūtį suskubo atsiprašyti už pareiškimus apie pavėluotą išvykimą.
„Sunkumai ir problemos palietė visus, tačiau daugelis tyli.
Visi mato, kaip keičiasi pasaulis.
Kiekvieno žmogaus aplinkybės yra skirtingos.
Man nepaprastai gaila, kad teko palikti didžiąją dalį savo gyvenimo ir žmones, kuriuos myliu ir kuriems esu dėkinga.
Tikiuosi, kad viskas pasikeis ir bus galima mąstyti kitaip”, – sakė Dapkūnaitė ir pridūrė, kad neatmeta galimybės grįžti į Maskvą.
Šaltinis: press.lv
