Augustė Lyberytė
2023-06-23 09:08
„Reikia pripažinti labai paprastą dalyką – akivaizdu, kad balsų tokiems procesams Seime trūksta ir jie yra pasmerkti žlugimui. Akivaizdu, kad valdanti dauguma save laiko, išlaiko ir bando už pakarpos ištraukti iš tos politinės pelkės ar politinio liūdno, politinio cirko, kurį mes stebėjome pastaruoju metu. Jie laikysis įsikibę savo pozicijų iki pat pabaigos – net ir girdėdami ne tik opozicijos, bet ir prezidento kritiką apie negebėjimą dirbti“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis.
Suvokiant, kad palaikymo iniciatyvoms pritrūks, Seimo „darbietis“ svarsto, kad opozicijai nereiktų imtis bergždžių iniciatyvų ir, pasak jo, leisti valdančiajai daugumai pačiai parodyti savo darbo spragas.
„Matydamas visų interpeliacijų ir apkaltų beprasmiškumą, nes akivaizdžiai trūksta balsų, net pradedu laikytis tokios pozicijos – tiesiog gal leisti iki galo dirbti ir atsiskleisti tai valdančiai daugumai, parodant, kaip nesugeba iš principo tvarkytis su krizinėmis situacijomis“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį opozicija pradėjo rinkti parašus vidaus reikalų ministrės apkaltai. Pasak procedūros iniciatoriaus, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako, po apkaltos tekstu savo parašus padėjo 27 Seimo mažumos atstovai.
Seimo statutas numato, kad teisę pasiūlyti parlamentui pradėti apkaltos procesą turi ne mažesnė nei 1/4 parlamentarų grupė – parašus po teikimo tekstu turi padėti bent 36 Seimo nariai. Seimo opozicijoje šiuo metu veikia 66 Seimo nariai.
A. Bilotaitė opozicinių frakcijų dėmesio centre atsirado po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai.
Mažuma ketina inicijuoti ir nepasitikėjimo Vyriausybe procedūrą. Nors kol kas oficialių sprendimų dar nėra, Seimo mažumai priklausantys parlamentarai neatmeta, kad artėjanti rudens parlamento sesija prasidės būtent Ministrų kabineto interpeliacija.
Kaip numato Seimo statutas, nepasitikėjimo procedūrą gali inicijuoti nemažiau kaip 1/5 Seimo narių grupė. Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo Ministrų kabinetu gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma.
