2022-ieji su LTOK: sėkmingi olimpinio švietimo metai

Mažųjų žaidynės (LTOK nuotr.)

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis džiaugiasi, kad vaikams skirtuose projektuose dalyvauja dešimtys tūkstančių jų, pedagogai noriai renkasi seminarus apie olimpines vertybes, o didžiausias kitų metų darbas – fizinio raštingumo modelis – jau netrukus bus pristatytas.  

– Kaip apibūdintumėte 2022-uosius – kokie tai buvo metai jūsų vadovaujamai direkcijai?

– Olimpiniam švietimui metai išties buvo sėkmingi, kartu su komanda įgyvendinome daugybę projektų, renginių, programų, skirtų įvairiausio amžiaus vaikams, jaunimui, mokytojams, treneriams.

– Šiemet jūsų projektų statistika – tiesiog rekordinė.

– Taip, turime kuo pasigirti: pavyzdžiui, Lietuvos mažųjų žaidynės įtraukė daugiau nei 49 tūkst. visos šalies ikimokyklinukų, Olimpinio mėnesio projekte dalyvavo 55 tūkst. pradinukų. Su Olimpinių vertybių ugdymo programa (OVUP) buvo supažindinta 500 pedagogų iš įvairių Lietuvos kampelių. Labai džiaugiamės, kad olimpinio švietimo projektų įtrauktis didžiuliu tempu didėja ir kitais metais tikimės dar geresnių rezultatų.

Labai džiaugiamės, kad Lietuvos mažųjų žaidynes ir Olimpinio mėnesio projektą globoja ir remia pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Ji taip pat įsitraukusi į fizinio raštingumo sklaidą. Tokių žmonių ir partnerių prisidėjimas mūsų darbams suteikia reikšmingumo, svorio, o mums – stimulo dirbti toliau.

– Vadinasi, mokykloms, darželiams ir pedagogams LTOK projektai patrauklūs ir naudingi?

– Tikrai taip. Vien į mažųjų žaidynes kitais metais užsiregistravo 450 ikimokyklinio ugdymo įstaigų iš 58 savivaldybių. Stengiamės dirbti daug, naudingai ir produktyviai, o tada jau vyksta grandininė reakcija – pedagogai žinią apie mus skleidžia savo bendruomenėse, prasideda sniego gniūžtės efektas, ateina vis naujų įstaigų ir žmonių. Kursuose, mokymuose dalyvaujantys pedagogai, treneriai įgauna tikrai geros patirties, pasisemia žinių, o vaikams skiriame dovanų, prizų. Motyvacijos sportuoti, varžytis, mokytis tai išties prideda.

– Kokiais svarbiausiais darbais pradėsite naujus metus?

– 2023-iųjų pradžioje ketiname pristatyti fizinio raštingumo modelį, skirtą ikimokyklinukams ir pradinukams. Jo tikslas – tapti pagrindu baziniams vaikų judėjimo įgūdžiams ugdyti, fizinėms ypatybėms tobulinti. Šio modelio gaires įkomponuosime ir į mažųjų žaidynes, ir į Olimpinio mėnesio veiklas. Tikimės, kad juo plačiai naudosis pedagogai, taip pat mokytojus ir trenerius rengiančios įstaigos. Manau, šis modelis bus naudingas ne tik mums, tai yra tiems, kurių tikslas ugdyti vaikų fizines ypatybes, bet taps įrankiu, padedančiu suprasti fizinio raštingumo svarbą, ir universitetams ar kolegijoms.

Sausį toliau tęsime „Svajonių komandų“ projektą. Jį LTOK įgyvendina kartu su Britų taryba. Projektas skirtas per fizines veiklas ugdyti mokinių lyderystę, darbo komandoje įgūdžius, organizacinius gebėjimus – vaikams ir mokytojams padėti įgyti XXI amžiaus kompetencijų. Taip pat juo siekiama skatinti lietuviškų, rusiškų ir lenkiškų mokyklų bendradarbiavimą, mažinti kultūrinę atskirtį. Metų pradžioje vyksime į Visaginą ir Šalčininkus, ten organizuosime mokymus jaunimui: bursime komandas iš skirtingų mokyklų vaikų, kurios kurs savo pačių projektus.

Vasarį organizuosime Lietuvos kilnaus sportinio elgesio – „Fair Play“ apdovanojimus. Bus pagerbti šešių nominacijų laureatai, kurie bus įvertinti už: viso gyvenimo nuopelnus, kilnų jaunojo sportininko ir jaunimo komandos poelgį, kilnų jaunojo sportininko – pavyzdžio bendraamžiams poelgį, metų projektą bei metų organizaciją. Iki sausio 1-osios labai skatiname siūlyti savo kandidatus ir teikti paraiškas, kad gražūs, kilnūs darbai neliktų nepastebėti. Tokie apdovanojimai jaunus žmones įkvepia, skatina elgtis garbingai.

Su kolegomis planuojame ir vienos dienos renginių. Pavyzdžiui, organizuoti vaikams ekskursijas po LTOK, kad jie galėtų atvykti klasėmis ir susipažinti su mūsų istorija, veikla, olimpizmu apskritai, sužinoti daugiau apie sportininkus, sportą ir gyvenimą siejančias temas.

– Neseniai su kolegomis iš kitų šalių dalyvavote OVUP vertinimo seminare Lozanoje. Ar šią programą ir toliau stipriai plėtosite?

– OVUP kitais metais skirsime daug dėmesio ir pastangų. Kartu su lektoriais Nerijumi Miginiu ir Donatu Petkausku bei kitais mokymų vadovais esame nusiteikę surengti 30 mokymų pedagogams, supažindinti juos su olimpinėmis vertybėmis, nes dar liko Lietuvos regionų, kurių ši programa nepasiekė. Norime apimti visą šalį.

Fokusuosimės ne tik į pedagogus, rengsime treneriams, jauniems ir profesionaliems sportininkams skirtus mokymus. To iki šiol beveik nedarėme. Po seminaro Lozanoje, kur dalijomės patirtimi su kolegomis iš kitų šalių, nusprendėme taikyti jų išbandytą modelį – kviesti keletą sportininkų tapti OVUP ambasadoriais. Per juos olimpinių vertybių sklaida pasiektų kitokią, galbūt dar platesnę auditoriją. Iki šiol OVUP įgyvendiname klasikiniu būdu – apmokydami pedagogus, kurie toliau skleidžia olimpizmą savo aplinkoje, mokydami kolegas, šie – vaikus. Remdamiesi gerąja kolegų patirtimi, imsime daugiau bendradarbiauti su atletais.

– Sporto finansavimo pokyčiai jūsų direkcijai didelės įtakos neturės?

– Žinoma, pokyčiai įtakos turės, tačiau mes džiaugiamės, kad daug mūsų projektų finansuojami partnerių: TOK Olimpinio solidarumo, Britų tarybos Lietuvoje, „Erasmus+“ programos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Mūsų direkcija nuolatos stengiasi ieškoti įvairių šaltinių ir bendradarbiavimo galimybių.

Taip pat su komanda esame pakviesti įsitraukti į kitų šalių organizuojamus „Erasmus+“ projektus. Smagu, kad su mumis nori bendradarbiauti ir kiti nacionaliniai olimpiniai komitetai bei organizacijos.