Galerijoje „Vartai“ atidaryta bendra menininkių Godos Palekaitės ir Marijos Puipaitės paroda „Fetišo anatomija“, kuria menininkės siekė sujungti savo meninius tyrimus.
G. Palekaitė ir M. Puipaitė – vienmetės skirtingų sričių menininkės. G. Palekaitė – Briuselyje gyvenanti menininkė ir tyrėja, kurios veiklos apima šiuolaikinį meną, performansą, literatūrą ir antropologiją. M. Puipaitė – dizainerė.
Šioje parodoje menininkės sako siekusios atrasti savo meninių ieškojimų bendrų taškų per kūno tematiką. Atsispirdamos nuo istorinės fetišo prasmės – reiškinio, kilusio iš moterų veiklų demonizavimo, vėliau peraugusio į objektų ar ištisų kultūrų fetišizavimą. Ir pasakojimą pradeda Venecijos kurtizanių kultūros istorija, kai moteris galėjo jaustis sąlyginai laisva tik egzistuodama visuomenės paribiuose. Nors kurtizanės susidurdavo su sunkumais ir pavojais, jos buvo vienos labiausiai išsilavinusių, laisviausių ir įtakingiausių moterų Europoje, sako G. Palekaitė.
„Pagrindinė personažė – italų renesanso 16 amžiaus kurtizanė poetė rašytoja Veronika Franko. Mes su Marija nuvykome į akademinę rezidenciją Venecijoje. Jų archyvuose, kituose muziejuose, bendraudamos su ekspertais ieškojome Franko pėdsakų, tuo pačiu žiūrėdamos į visą kurtizanių istoriją, kaip į tam tikrą feminizmo apraišką“, – pasakoja G. Palekaitė.
Pasak menininkų, jos siekia parodoje atskleisti fetišo istoriją per skirtingas istorines plotmes.
M. Puipaitė sako ieškojusi kūno santykio su daiktu, objektu, kaip žmonės dažnai daiktams suteikia žmogiškąsias savybes. Parodoje eksponuoja dekonstruotus baldus.
„Man buvo įdomu, kaip keitėsi kūno samprata, kai atsirado anatomija 16 a., kai buvo daromi skrodimai ir staiga tas paslėptas kūno vidus tapo matomas – tai tapo žinių metafora. Tas man rezonavo, ko reikėtų iš to daikto, kad ne tik paviršius svarbu, bet ir viduriai. Dėl to palieku atvirus sluoksnius, spyruokles, kad daikto anatomiją galima būtų įsivaizduoti“, – tikina M. Puipaitė.
Paroda „Fetišo anatomija“ galerijoje „Vartai“ veiks iki sausio 13 dienos.
